Svečias
Titulinis Duomenys Duomenys Duomenų katalogai Apklausų duomenys Tyrimų rinkinių grupės Duomenų rinkinys
Duomenų valdymas
Duomenų rinkinys

Visuomenės sveikatos būklės ir sveikatos apsaugos reformos vertinimas, 2003 m. spalis - 2004 m. vasaris


Atsisiųsti | Nesstar
Dokumentacija |Kintamųjų sąrašas |Reikšminiai žodžiai |Publikacijos

Objekto URL:

http://www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VS_0031


Antraštė:

Visuomenės sveikatos būklės ir sveikatos apsaugos reformos vertinimas, 2003 m. spalis - 2004 m. vasaris

Lygiagreti antraštė:

Assessment of Public Health State and Health Care Reform, October 2003-February 2004

Tyrimų rinkinio pavadinimas:

VS: Visuomenės sveikata = VS: Public Health

Tema:

SVEIKATOS APSAUGA IR MEDICININĖ PRIEŽIŪRA = HEALTH SERVICES AND MEDICAL CARE

Depozitorius:

UAB "Vilmorus"

Pirminė atsakomybė:

Kuzmickaitė, Loreta; Matulienė, Gražina; Gaidys, Vladas; Žvinklienė, Alina; Šutinienė, Irena; Lipnevič, Anna

Bibliografinis citavimas:

Kuzmickaitė, Loreta, et al. Visuomenės sveikatos būklės ir sveikatos apsaugos reformos vertinimas, 2004 m. vasaris = Assessment of Public Health State and Health Care Reform, February 2004: LiDA [platintojas], 2010. (Vilnius: LR Sveikatos apsaugos ministerija, 2004). (VS: Visuomenės sveikata). Prieiga per: http://www.lidata.eu.

Santrauka:

  • Tyrimo tikslas: surinkti informaciją apie Lietuvos gyventojų sveikatos būklę ir sveikatos apsaugos reformos vertinimą.
    Pagrindiniai nagrinėti klausimai: Tirtas pasitikėjimas įvairiomis institucijomis ir organizacijomis: bažnyčia, kariuomene, švietimo sistema, spauda, profsąjungomis, policija, Seimu, valstybės tarnautojais, socialinės apsaugos sistema, Europos Sąjunga, NATO, Jungtinių tautų organizacija, sveikatos apsaugos sistema, teisėsaugos sistema, didžiosiomis kompanijomis. Klausta, kas respondentams asmeniškai svarbiausia gyvenime (šeima, vaikai, draugai, saviraiška, žmonių pripažinimas bei populiarumas ir šlovė, turtas bei pinigai, išsilavinimas, darbas, profesinė karjera, religija ir tikėjimas, meilė, sveikata, laisvalaikis, politika). Domėtasi įvairiais sveikatos klausimais: kaip respondentai vertina savo sveikatą ir kaip ja rūpinasi; ar serga ir kaip dažnai serga; ką daro kai blogai jaučiasi ar serga (kreipiasi į gydytojus ir griežtai laikosi jų nurodymų; kreipiasi į ekstrasensus bei parapsichologus; mano, kad sveikata nuo žmogaus pastangų nepriklauso; klausia giminių, draugų, kaimynų patarimo ir pasirenka tinkantį gydymosi būdą; kreipiasi į liaudies medicinos žiniuonius; gydosi pats). Siekta nustatyti, kaip dažnai per pastaruosius metus respondentai lankėsi pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose (poliklinikoje, ambulatorijoje ir pan.); kokiose medicininėse priežiūros institucijose paprastai lankosi (tik valstybinėse; tik privačiose; daugiau valstybinėse, kartais privačiose; daugiau privačiose, kartais valstybinėse); į ką kreipėsi iškilus sveikatos problemoms (į terapeutą ar bendrosios praktikos, šeimos, apylinkės gydytoją; pas specialistą; pas stomatologą; konsultavosi telefonu; lankėsi ligoninėje ar specializuotoje klinikoje; lankėsi medicinos sesuo; gavo kitas medicinines paslaugas) ir kaip atsiskaitė už paslaugas (nemokėjo, nes tai nemokamos paslaugos; nemokėjo, nes apmoka draudimas; mokėjo nepilną kainą; mokėjo pilną kainą; kitaip atsiskaitė - pvz., dovanomis). Taip pat užduoti klausimai, kiek pinigų per metus respondentai išleidžia savo sveikatos priežiūrai; kam išleidžia daugiausia pinigų; ar teko kada nors dėl pinigų trūkumo atsisakyti operacijos, ilgalaikio gydymo ligoninėje, apsilankymo pas gerą specialistą, dantų taisymo. Tirta, ar respondentai žino savo kaip paciento teises; ar mano, kad gali laisvai, savo nuožiūra pasirinkti gydytoją ir gydymo įstaigą. Nagrinėta, ar respondentams svarbi sveikatos apsaugos situacija Lietuvoje; ką respondentai žino apie vykdomą sveikatos apsaugos reformą; kokia respondentų nuomonė apie tai, kuria linkme ateityje keisis gyventojų sveikatos apsauga Lietuvoje. Klausta, iš kur respondentai gauna informaciją apie sveikatos apsaugos reformą (iš laikraščių, žurnalų; radijo laidų; televizijos laidų; iš interneto; šeimos narių, draugų, bendradarbių ar kaimynų; iš kitų pacientų; gydymo įstaigų informacinių stendų, skrajučių, bukletų; iš gydančio gydytojo; iš kitų sveikatos įstaigos darbuotojų). Tirta, ar dažnai respondentai dovanoja daiktines, pinigines dovanas gydytojams ir kas skatina jas dovanoti arba kodėl jų nedovanoja.
    Socialinės demografinės charakteristikos: amžius, lytis, gyvenamoji vietovė, išsimokslinimas, užsiėmimas, tautybė, šeimyninė padėtis, gyvenamosios sąlygos (nuosavame bute daugiabučiame name, nuosavame name, nuomojamame bute, nuomojamame name, kt.), šeimos narių gyvenančių kartu skaičius, pajamos tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį.
  • The purpose of the study: to collect information on Lithuania`s citizens` health state and health care reform evaluation.
    Major investigated questions: Respondents` trust and the extent of the trust in various institutions and organizations was investigated: trust in church, army, system of education, press, trade unions, police, parliament, office employees, system of social security, European Union, NATO, United Nations, health care system, system of law enforcement, big companies. It was sought to identify the most important spheres in respondents` life (family, children, friends, self-realization, appreciation / popularity / fame, wealth / money, education, work, professional career, religion / faith, love, health, leisure, politics). Respondents were asked how do they assess their own health and how they are taking care of the health; are they ill and what is the frequency of falling ill; what they do when feel bad (appeals to physicians and keeps to their advices; appeals to extrasensory persons / parapsychologists; thinks that health does not depend on one`s efforts; asks relatives, friends, neighbours for advices and chooses suitable treatment; appeals to folk medicine sorcerers; cures a disease by oneself). It was identified frequency of respondents` attendance at institutions of primary health care the late years (outpatient polyclinic, dispensary, etc); attended medical institutions (only public institutions; only private; more public, sometimes private; more private, sometimes public); to whom did respondents appeal in case of health problems (internist, general practice / family / district doctor; specialist; dentist; consulted by telephone; attended a hospital or specialized clinic; were attended by the nurse; received other medical services) and how did respondents repay for the services (did not repay as services were free of charge; did not repay as social insurance paid for them; paid not full cost; repaid in some other way, e. g. made presents). Respondents also answered questions focusing on the yearly money expenditure on their health care; health care items which are of the largest expenses. Respondents were asked did the shortage of money make them sometime to refuse an operation; long treatment in a hospital; visit to a good specialist; teeth treatment. As well knowledge of patient rights was investigated; respondents expressed judgement on possibility to choose the physician and medical institution freely, at their own discretion. Probed were respondents` views on importance of health care situation in Lithuania; their knowledge of the ongoing health care reform and judgement on the future direction of changes in health care in Lithuania. The main sources of information on reforms in health care system were identified (newspapers and journals; broadcasts; telecasts; Internet; family members / friends / co-workers / neighbours; other patients; information stands, leaflets, flyers, booklets, etc of medical institutions; treating physician; other workers of health institution). It was sought to find out the frequency of making doctors a present of things and money; inducements to make and not to make presents.
    Socio-demographic characteristics: age, gender, place of residence, education, occupation, nationality, marital status, living conditions (one`s own flat in a block, one`s own house, rented apartment, tenement house, other), number of family members living together, monthly income per family member.

Bendroji informacija:
Tyrimo laikotarpis 2003-10-01 - 2004-02-15
Duomenų rinkimo laikotarpis 2003-11-01 - 2003-11-15
Geografinė aprėptis Lietuvos teritorija = Territory of Lithuania.
Geografinis vienetas Apskritis (trečias teritorinis lygmuo pagal NUTS) = County (NUTS level 3):
  • Kauno
  • Klaipėdos
  • Panevėžio
  • Šiaulių
  • Vilniaus
Analizės vienetas
  • Asmuo = Individual.
Duomenų rūšis
  • Apklausos duomenys = Survey data.
Finansavimo šaltinis LR Sveikatos apsaugos ministerija
Populiacija Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni = All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.
Metodologija:
Laiko metodas
  • Vienkartinis skerspjūvio tyrimas = Single cross-sectional study.
Atrankos metodas Imties sudarymo pagrindas: maršrutinė namų ūkių atranka iš 100 pirminių atrankos taškų.
Imties sudarymo būdas: stratifikuota tripakopė atranka:
  • Pirmoje pakopoje Lietuvos teritorija suskirstyta į stratas pagal apskritis ir gyvenamosios vietovės dydį (apskrities centrus, kitus miestus ir kaimo vietoves). Kiekvienoje stratoje pirminių atrankos taškų skaičius parinktas proporcingai gyventojų skaičiui. Pirminiai atrankos taškai apskričių centrų ir miestų stratose yra gatvės (lygiavertės, neskaidomos), iš kurių sąrašo sisteminės tikimybinės atrankos būdu atrinktas reikalingas kiekis pirminių atrankos taškų. Kaimo vietovių stratose pirminiai atrankos taškai yra kaimai, iš kurių sąrašo atrinktas reikalingas kiekis pirminių atrankos taškų. Papildomai, atrinktuose kaimuose iš jų gatvių sąrašo atsitiktinai parenkamas 1 pirminis atrankos taškas;
  • Antroje pakopoje kiekviename atrinktame pirminiame atrankos taške namų ūkiai atrinkti vadovaujantis maršrutinės atrankos logika. Pirmas namų ūkis apskričių centrų ir kitų miestų pirminiuose atrankos taškuose (miestų gatvėse) parinktas iš atsitiktinių skaičių lentelės. Tolesni namų ūkiai atrinkti pagal maršrutinės atrankos logiką: kas 6 namų ūkis. Pirmas namų ūkis kaimo vietovių pirminiuose atrankos taškuose (kaimų gatvėse) atsitiktinai parinktas iš atsitiktinių skaičių lentelės. Tolesni namų ūkiai atrenkami pagal maršrutinės atrankos logiką: kas 2 namų ūkis;
  • Trečioje pakopoje kiekviename atrinktame namų ūkyje atrinktas vienas respondentas laikantis artimiausio gimtadienio taisyklės.


  • Sampling frame: Households were selected via a random route procedure starting from 100 PSUs.
    Sampling design: Stratified three stage probability sampling:
    • In the first stag the territory of Lithuania was divided into strata according to counties and size of the place of residence (the county centers, other towns and rural areas). Within each stratum primary sampling units were selected in proportion to its population. Primary sampling units in the strata of county centers and towns are streets. From the list of streets required amount of primary sampling units are selected using systematic probability sampling. In the rural strata primary sampling units are villages. In addition, form the list of selected villages 1 primary sampling unit is selected randomly;
    • In the second stage, in each selected primary sampling unit households were selected via random route sampling. The first household of primary sampling units of the county centers and towns was selected from the table of random numbers. Subsequent households were selected via random route sampling: every 6th household. The first household of primary sampling units of the villages was selected from the table of random numbers. Subsequent households were selected via random route sampling: every 2nd household;
    • In the third stage, in each selected household one respondent was selected using the nearest birthday method.
  • Duomenų rinkimo metodas
    • Tiesioginis interviu žodžiu = Face-to-face interview;
    • Duomenys suvesti iš popierinių klausimynų = Data keyed in from paper questionnaires;
    • PAPI.
    Instrumentarijus
    • Struktūruotas klausimynas = Structured questionnaire.
    Prieiga prie duomenų:
    Prieinamumas
    • Tyrimas laisvai prieinamas nekomerciniais tikslais registruotiems LiDA vartotojams.

    • The data are available without restrictions for registered users for not-for-profit purposes.
    Citavimo reikalavimas
    • Publikacijose, parengtose LiDA saugomų duomenų pagrindu, turi būti nuoroda į LiDA išnašose ar literatūros sąraše. Šiuo reikalavimu siekiama, kad nuoroda į LiDA patektų į socialinių mokslų citavimo indeksus. Citavimo pavyzdys pateikiamas duomenų aprašo laukelyje „Bibliografinis citavimas“ (DDI 2.1: <biblCit> 2.1.7 Bibliographic Citation).

    • Publications based on the data archived at the LiDA should acknowledge this by a reference to LiDA. To ensure that such source attributions are captured for social science bibliographic utilities, citations must appear in the footnotes or in the reference section of publications. Example on how to cite the data is provided in the „Bibliographic citation“ field of the data description (DDI 2.1: <biblCit> 2.1.7 Bibliographic Citation).

    Autorinės teisės:

    © LR Sveikatos apsaugos ministerija, 2004


    Dokumentacija:
    Formatas Pavadinimas Dydis, kB
    PDF Klausimynas 228.7

     

    NAUJIEMS VARTOTOJAMS
    NAUJIENOS
    Naujienlaiškis

    Nr.1  2009 07-11
    Nr.2  2009 12-2010 02
    Nr.3  2010 03-05
    Nr.4  2010 06-08
    Nr.5  2010 09-11
    Nr.6  2010 12-2011 02
    Nr.7 2011 03-05
    Nr.8 2011 06-08
     
    © KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
    Atnaujinta 2020-02-17