Svečias
Titulinis Duomenys Duomenys Duomenų katalogai Apklausų duomenys Tyrimų rinkinių grupės Duomenų rinkinys
Duomenų valdymas
Duomenų rinkinys

Skaitmeninės Lietuvos profiliai, 2001 m. birželis


Atsisiųsti | Nesstar
Dokumentacija |Kintamųjų sąrašas |Reikšminiai žodžiai |Publikacijos

Objekto URL:

http://www.lidata.eu/data/quant/LiDA_SLT_0027


Antraštė:

Skaitmeninės Lietuvos profiliai, 2001 m. birželis

Lygiagreti antraštė:

Digital Profiles of Lithuania, June 2001

Tyrimų rinkinio pavadinimas:

SLT: Skaitmeninė Lietuva = SLT: Digital Profile of Lithuania

Tema:

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS = INFORMATION TECHNOLOGY

Depozitorius:

UAB "Vilmorus"

Pirminė atsakomybė:

Atviros Lietuvos Fondas

Bibliografinis citavimas:

Atviros Lietuvos fondas. Skaitmeninės Lietuvos profiliai, 2001 m. birželis = Digital Profiles of Lithuania, June 2001: LiDA [platintojas], 2010. (Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 2001). (SLT: Skaitmeninė Lietuva). Prieiga per: http://www.lidata.eu.

Santrauka:

  • Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į informacijos visuomenės kūrimo būklę, nustatyti Lietuvos gyventojų naudojimosi informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis mastus. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: Respondentai vertino galimą informacinės visuomenės raidos poveikį Lietuvos ekonomikos vystymuisi ir gyvenimo lygio kilimui; nurodė informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje trukdžius: žmonių abejingumas IT, ekonominis atsilikimas, valdžios politika ir kt.; išsakė nuomonę apie pagrindines visuomeninio gyvenimo (kultūrinis gyvenimas, ekonominė raida, socialinė apsauga, politinis dalyvavimas, šalies saugumas) ir asmeninio gyvenimo (darbas, laisvalaikis, išsilavinimas, bendravimas su draugais) sritis, kurioms informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje padarytų didžiausią teigiamą poveikį; įvertino sritis, kurioms labiausiai reikalinga informacinės visuomenės plėtra. Respondentų prašyta įvertinti, ar pakankamumai dėmesio informacinės visuomenės kūrimo problemoms Lietuvoje skiria Vyriausybė, savivaldybės; nurodyti priežastis, dėl kurių šios institucijos nepakankamai skiria dėmesio informacijos visuomenės kūrimo problemoms Lietuvoje. Taip pat respondentų klausta, ar jų šeimos nariai moka naudotis kompiuteriu; kur jie išmokimo naudotis, dirbti kompiuteriu (mokykloje, darbe, kursuose, savarankiškai); kokios nemokėjimo naudotis kompiuteriu priežastys; ar jie nori išmokti naudotis kompiuteriu; ar darbo, mokymo įstaigos aprūpintos kompiuteriais; ar turi kompiuterį namuose; ar naudojasi kompiuteriu darbe, mokymo įstaigoje, namuose, kitose vietose ir koks naudojimosi kompiuteriu dažnumas bei tikslai. Užduoti klausimai, kuriais siekta nustatyti respondentų žinias apie internetą, sužinoti, ar respondento šeimos nariai moka naudotis internetu; kur respondentas išmoko naudotis internetu, kaip dažnai ir kokiais tikslais juo naudojasi. Taip pat aiškintasi, ar respondentai naudojasi internetu tvarkydami asmeninius reikalus ir kokiais tikslais (nuotolinis mokymasis, spaudos, publikacijų, elektroninių knygų paieška ir skaitymas, banko sąskaitos tvarkymas, elektroninis paštas ir kt.); ar asmeniniai reikalai tvarkomi naudojantis internetu darbe, mokymo įstaigoje, šio naudojimosi priežastys; ar naudojamasi internetu namuose ir jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių; koks mėnesinis mokestis už naudojimąsi internetu namuose būtų tinkamas; kaip respondentai vertina galimybę atlikti dalį darbo dirbant kompiuteriu ir naudojantis Internetu namuose; kaip žiūri į vaikų naudojimąsi internetu ir kiek pinigų pasirengę mokėti, kad vaikai naudotųsi internetu. Aiškintasi, ar respondentai yra nukentėję naudodamiesi IT (kompiuteriniai virusai, "įsilaužimas" į kompiuterį ir pan.), ar bijo nukentėti; kaip vertina kompiuterių paplitimo įtaką žmonių sveikatai, santykiams šeimoje, šalies ekonominei gerovei, artimųjų gerovei; kaip vertina kompiuterinės įrangos kainas Lietuvoje. Siekta nustatyti, ar respondentai turi namuose palydovinę anteną, televizorių, vaizdo grotuvą, kompiuterį, faksą, internetą, laidinį telefoną ir ar ketina per artimiausius metus juos įsigyti; kokie naudojimosi mobiliu telefonu tikslai. Tirtas respondentų požiūris į paprastų ir patogių naudotis kompiuterinių įrenginių įkūrimą pašte, bibliotekose, savivaldybėse ar kitur ir jų noras naudotis tokių kompiuterinių įrenginių teikiamomis paslaugomis.
    Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsimokslinimas, užsiėmimas, šeimyninė padėtis, tautybė, šeimos narių skaičius, pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, gyvenamoji vieta, regionas.
  • The purpose of the study: to investigate Lithuania`s citizens` opinion on the situation of information society development and to identify the scope of use of information and communications technologies by Lithuania`s citizens.
    Major investigated questions: Respondents assessed the presumable influence of information society development on the economic development and living standard in Lithuania; pointed out the obstacles to the development of information society in Lithuania: people`s indifference to IT, economic backwardness, governmental policy, etc.; expressed judgement on the main spheres of public life (cultural life, economic development, social security, political involvement, national security) and private life (work, leisure, education, communication with friends) which the development of information society in Lithuania would influence mostly; identified the spheres that need the development of information society mostly. Respondents also gave assessment of sufficiency of attention that government and municipalities pay to the problems of information society creation in Lithuania; provided the judgements on reasons for which these institutions pay too little attention to information society creation problems in Lithuania. Respondents were asked do their family members are able to use computer; where did they learned to use computer (at school, work, courses, self-dependently); what are the grounds for being not able to use computer; do they have desire to learn to use computer; does work / training institutions are provided with computers; do respondents have a computer at home; what is the frequency and goals of computer usage at work / training institution, at home, in other places. Respondents answered questions focusing on their knowledge of Internet. It was tested do respondent`s family members are able to use internet; where did they learn to use internet; frequency and goals of this usage. It was also investigated respondents` attitude towards use of Internet for private needs; concrete goals of using internet for private needs (distant learning, search for the press, publications, electronic books, reading them, regulation of one`s bank account, e-mail, other); personal use of internet at work / training institution and reasons for this use; internet usage at home and reasons for not using Internet at home; acceptable monthly tax for Internet used at home; assessment of opportunity to do a part of work by computer and Internet at home and opinion about children` Internet usage and readiness to spend a certain sum of money in order one`s children could use Internet. It was sought to identify whether respondents have experience of damage while using IT (computer virus, hacking into one`s computer, etc.) and do they feel fear of damage while using IT; to find out how respondents assess the spread of computer influence on people`s health, family relations, economic welfare of the country, wellbeing of one`s people and what do they think about computer equipment prices in Lithuania. Respondents were asked do they possess satellite dish, television set, video player, computer, fax, Internet, stationary telephone at home and do they have intentions to buy them in the nearest years; what are their goals for mobile telephone usage. At the end it was investigated respondents` attitude to the installation of simple and convenient computer equipment at post offices, libraries, municipalities, etc. and their willing to use the services provided by mentioned computer equipment.
    Socio-demographic characteristics: gender, age, education, occupation, marital status, nationality, number of family members, monthly income per family member, place of residence, region.

Bendroji informacija:
Tyrimo laikotarpis 2001-06-07 - 2001-06-11
Duomenų rinkimo laikotarpis 2001-06-07 - 2001-06-11
Geografinė aprėptis Lietuvos teritorija = Territory of Lithuania.
Geografinis vienetas Lietuva: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Druskininkuose, Visagine; Švenčionių, Alytaus, Šakių, Plungės, Pakruojo, Šilutės, Kėdainių, Utenos, Tauragės ir Rokiškio rajonuose. Tyrimas vyko 18 miestų ir 58 kaimuose.
Analizės vienetas
  • Asmuo = Individual.
Duomenų rūšis
  • Apklausos duomenys = Survey data.
Finansavimo šaltinis Atviros Lietuvos Fondas
Populiacija Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni = All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.
Metodologija:
Laiko metodas
  • Vienkartinis skerspjūvio tyrimas = Single cross-sectional study.
Atrankos metodas Imties sudarymo pagrindas: maršrutinė namų ūkių atranka iš 100 pirminių atrankos taškų.
Imties sudarymo būdas: stratifikuota tripakopė atranka:
  • Pirmoje pakopoje Lietuvos teritorija suskirstyta į stratas pagal apskritis ir gyvenamosios vietovės dydį (apskrities centrus, kitus miestus ir kaimo vietoves). Kiekvienoje stratoje pirminių atrankos taškų skaičius parinktas proporcingai gyventojų skaičiui. Pirminiai atrankos taškai apskričių centrų ir miestų stratose yra gatvės (lygiavertės, neskaidomos), iš kurių sąrašo sisteminės tikimybinės atrankos būdu atrinktas reikalingas kiekis pirminių atrankos taškų. Kaimo vietovių stratose pirminiai atrankos taškai yra kaimai, iš kurių sąrašo atrinktas reikalingas kiekis pirminių atrankos taškų. Papildomai, atrinktuose kaimuose iš jų gatvių sąrašo atsitiktinai parenkamas 1 pirminis atrankos taškas;
  • Antroje pakopoje kiekviename atrinktame pirminiame atrankos taške namų ūkiai atrinkti vadovaujantis maršrutinės atrankos logika. Pirmas namų ūkis apskričių centrų ir kitų miestų pirminiuose atrankos taškuose (miestų gatvėse) parinktas iš atsitiktinių skaičių lentelės. Tolesni namų ūkiai atrinkti pagal maršrutinės atrankos logiką: kas 6 namų ūkis. Pirmas namų ūkis kaimo vietovių pirminiuose atrankos taškuose (kaimų gatvėse) atsitiktinai parinktas iš atsitiktinių skaičių lentelės. Tolesni namų ūkiai atrenkami pagal maršrutinės atrankos logiką: kas 2 namų ūkis;
  • Trečioje pakopoje kiekviename atrinktame namų ūkyje atrinktas vienas respondentas laikantis artimiausio gimtadienio taisyklės.


  • Sampling frame: Households were selected via a random route procedure starting from 100 PSUs.
    Sampling design: Stratified three stage probability sampling:
    • In the first stag the territory of Lithuania was divided into strata according to counties and size of the place of residence (the county centers, other towns and rural areas). Within each stratum primary sampling units were selected in proportion to its population. Primary sampling units in the strata of county centers and towns are streets. From the list of streets required amount of primary sampling units are selected using systematic probability sampling. In the rural strata primary sampling units are villages. In addition, form the list of selected villages 1 primary sampling unit is selected randomly;
    • In the second stage, in each selected primary sampling unit households were selected via random route sampling. The first household of primary sampling units of the county centers and towns was selected from the table of random numbers. Subsequent households were selected via random route sampling: every 6th household. The first household of primary sampling units of the villages was selected from the table of random numbers. Subsequent households were selected via random route sampling: every 2nd household;
    • In the third stage, in each selected household one respondent was selected using the nearest birthday method.
  • Duomenų rinkimo metodas
    • Tiesioginis interviu žodžiu = Face-to-face interview;
    • Duomenys suvesti iš popierinių klausimynų = Data keyed in from paper questionnaires;
    • PAPI.
    Instrumentarijus
    • Struktūruotas klausimynas = Structured questionnaire.
    Prieiga prie duomenų:
    Prieinamumas
    • Tyrimas laisvai prieinamas nekomerciniais tikslais registruotiems LiDA vartotojams.

    • The data are available without restrictions for registered users for not-for-profit purposes.
    Citavimo reikalavimas
    • Publikacijose, parengtose LiDA saugomų duomenų pagrindu, turi būti nuoroda į LiDA išnašose ar literatūros sąraše. Šiuo reikalavimu siekiama, kad nuoroda į LiDA patektų į socialinių mokslų citavimo indeksus. Citavimo pavyzdys pateikiamas duomenų aprašo laukelyje „Bibliografinis citavimas“ (DDI 2.1: <biblCit> 2.1.7 Bibliographic Citation).

    • Publications based on the data archived at the LiDA should acknowledge this by a reference to LiDA. To ensure that such source attributions are captured for social science bibliographic utilities, citations must appear in the footnotes or in the reference section of publications. Example on how to cite the data is provided in the „Bibliographic citation“ field of the data description (DDI 2.1: <biblCit> 2.1.7 Bibliographic Citation).

    Autorinės teisės:

    © Atviros Lietuvos fondas, 2000


    Dokumentacija:
    Formatas Pavadinimas Dydis, kB
    PDF Klausimynas 333.5

     

    NAUJIEMS VARTOTOJAMS
    NAUJIENOS
    Naujienlaiškis

    Nr.1  2009 07-11
    Nr.2  2009 12-2010 02
    Nr.3  2010 03-05
    Nr.4  2010 06-08
    Nr.5  2010 09-11
    Nr.6  2010 12-2011 02
    Nr.7 2011 03-05
    Nr.8 2011 06-08
     
    © KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
    Atnaujinta 2020-02-17